Mokyklų išorinis vertinimas

Išorinio vertinimo tikslas – skatinti mokyklas tobulėti siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.

Mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas – formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas, teikiantis informaciją mokyklos veiklai koreguoti ir jos rezultatams gerinti. Išorinis vertinimas remiasi mokyklos atliktu įsivertinimu.

Išorinis vertinimas gali būti:

  • visuminiskai vertinama visa mokyklos veikla;
  • teminis, kai vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo ir mokslo ministro nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą);
  • rizikos, kai vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas.

Visuminis vertinimas vykdomas naudojant 2016 m. patvirtintą 25 rodiklių sistemą, apimančią 4 mokyklos veiklos sritis – rezultatus, ugdymą(si) ir mokinių patirtis, ugdymo(si) aplinkas, lyderystę ir vadybą.

Teminio vertinimo metu nustatyti rodikliai gali būti perstruktūruojami atsižvelgiant į švietimo ir mokslo ministro nustatytą probleminį klausimą. Analizuojamos 3 mokyklos veiklos sritys: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, lyderystė ir vadyba.

Rizikos vertinimo metu analizuojami 3 mokyklos veiklos sričių (rezultatai, pagalba mokiniui, ugdymo(si) procesas) rodikliai. Lyderystė ir vadyba nėra išskirta kaip atskira sritis, tačiau ji yra labai svarbi (kaip kontekstinė informacija) analizuojant bet kuriuos mokyklos veiklos duomenis, identifikuojant reikšmingus, geresnę mokinių pažangą ir pasiekimus sąlygojančius veiksnius.

Praėjus metams po rizikos vertinimo analizuojami gauti duomenys apie mokyklos veiklos kokybės kaitą ir mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus. Praėjus dvejiems metams – organizuojamas pakartotinis  vertinimas. Teigiamas mokyklos veiklos pokytis konstatuojamas, jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštesniu lygiu įvertinama daugiau kaip pusė rodiklių.

Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko). Pastebėjimai fiksuojami:

Po stebėtos pamokos mokytojui pasakomi ne mažiau kaip 3 stiprieji ir ne daugiau kaip 2 tobulintini pamokos aspektai.

Vertinant mokyklos veiklą naudojami penki vertinimo lygiai.

Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis supažindina mokinius ir jų tėvus.

Po vertinimo veiklos tobulinimu rūpinasi mokykla ir jos steigėjas, veiklos tobulinimui pasitelkiami konsultantai.

Agentūra kartu su Švietimo ir mokslo ministerija stebi ir analizuoja mokyklų pažangą ir mokykloms teikiamos pagalbos poveikį po išorinio vertinimo.