Politikams apie Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą

Pastaruoju metu vykstant rinkimų agitacijai, švietimo būklę ir veikiančias įstaigas vertinantys politikai, neįsigilinę į realią ir tikrą įstaigų paskirtį, viešuosiuose pasisakymuose ar tekstuose pateikia visuomenei netikslią ar net klaidinančią informaciją apie Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą (toliau – Agentūra) ir jos atliekamas funkcijas.

Pagrindinis Agentūros veiklos tikslas – skatinti mokyklas, kitus švietimo teikėjus, švietimo pagalbos įstaigas diegti ir tobulinti kokybės kultūrą, vertinant jų veiklos kokybę, vykdant mokyklos, regiono, šalies švietimo būklės stebėseną, teikiant pagalbą ir koordinuojant mokyklų veiklos įsivertinimą ir apie rezultatus informuojant visų lygmenų švietimo vadybininkus ir visuomenę.

Pateikiame trumpą ir supaprastintą Agentūros veiklos pristatymą.

MOKYKLŲ VEIKLOS KOKYBĖS IŠORINIS VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS SKATINA SĖKMINGĄ MOKYKLŲ TOBULINIMĄ

Koks ryšys tarp mokyklų veiklos išorinio vertinimo ir švietimo kokybės užtikrinimo? Kaip išorinis vertinimas padeda keistis mokyklai, siekti švietimo dokumentuose numatytų prioritetų ir tikslų įgyvendinimo? Kaip įsivertinimas gali padėti tobulėti mokyklai?

Lietuvoje švietimo kokybės užtikrinimo sistemoje svarbus vaidmuo tenka mokyklų veiklos įsivertinimui ir išoriniam vertinimui. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijoje švietimo kokybės užtikrinimas grindžiamas veiklomis, kurias sudaro švietimo stebėsena, tyrimai, mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas bei mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas. Geros mokyklos koncepcijoje pateikiamas geros mokyklos modelis, jo įgyvendinimas siejamas su konkrečios mokyklos bendruomenės gebėjimais savo veiklą grįsti, ją tobulinti remiantis įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

Agentūra išorinio vertinimo metu neprašo ir nereikalauja papildomų dokumentų. 75 proc. laiko  išorinio vertinimo metu skiriama pamokoms ar kitai ugdymo veiklai stebėti. Kitas laikas – pokalbiai, interviu su bendruomenės nariais.

Išorinio vertinimo metu surinkti duomenys, vertintojų pateiktos įžvalgos mokytojams ir vadovams yra skirtos tobulinti mokyklos veiklą, siekti geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų. Dabartinėje mokykloje kurti bendradarbiaujančią bendruomenę, užtikrinti kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę, mokyklos veiklą grįsti reflektyvia kokybės vadyba, neturint duomenų apie kasdienę mokinių ir mokytojų veiklą pamokoje būtų labai sudėtinga. Mūsų ir kitų šalių patirtys rodo, kad mokyklų išorinis vertinimas padeda greičiau sutelkti dėmesį į problemines sritis, ekspertų patarimai, jų glaudus bendradarbiavimas su mokyklų bendruomenėmis sudaro galimybes priimti efektyvesnius sprendimus dėl mokinių pasiekimų gerinimo.

Išsamiau galite rasti čia. Kilus klausimams, galite susisiekti: Snieguolė Vaičekauskienė, Mokyklų išorinio vertinimo skyriaus vedėja, tel. (8 5) 277 9024, el. paštas snieguole.vaicekauskiene@nmva.smm.lt

Suprantant išorinio vertinimo svarbą ir jo teikiamą naudą, reikia pripažinti, kad Lietuvos mokyklų vadovai, mokytojai labiau pasitiki įsivertinimu kaip vidiniu, nuolatiniu ir visą mokyklos bendruomenę įtraukiančiu procesu. Tą atskleidė Agentūros atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo mokyklų administracijų darbuotojai, mokytojai bei ekspertai (Targamadzė V., Žibėnienė G., Česnavičienė, J. (2018). Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją. Vilnius: Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra).

Įsivertinimo metu surinkti duomenys leidžia pačiai mokyklai pamatyti ir analizuoti savo pažangą ir jos tendencijas, numatyti ir planuoti pažangos strategiją, o jų pažangos ataskaitos skelbiamos viešai ŠVIS sistemoje (jas galite rasti čia).

Mokyklos, kasmet teikdamos Agentūrai apibendrintus įsivertinimo duomenis bei skelbdamos apie mokyklos pažangą, įgyvendina Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos tikslus. Agentūrai teikiami apibendrinti mokyklų įsivertinimo duomenys analizuojami, siunčiami savivaldybių administracijų švietimo padaliniams siekiant mokyklų veiklos kokybės gerinimo regionų lygmeniu. Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo duomenys yra vienas pagrindinių kvalifikacijos tobulinimo poreikio nustatymo šaltinių.

Išsamiau galite rasti čia. Kilus klausimams, galite susisiekti: Laima Gudaitė, Mokyklų įsivertinimo skyriaus vedėja, tel. (8 5) 204 5373, el. paštas laima.gudaite@nmva.smm.lt

 

PRETENDENTŲ Į ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ VADOVUS KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS IR ŠVIETIMO KOKYBĖ

Kodėl svarbios pretendentų į švietimo įstaigos vadovus vertinamos kompetencijos? Kodėl svarbu, kad švietimo įstaigai vadovautų kompetentingi vadovai?

Švietimo įstaigos vadovas atsakingas ne tik už švietimo įstaigos kaip organizacijos vadybą (veiklos planavimą, organizavimą, valdymą ir kontroliavimą), bet ir už pozityvaus kaitai mikroklimato puoselėjimą, už švietimo įstaigos, kaip besimokančios organizacijos, kūrimą, už mokinių pasiekimus.

Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, atlieka pretendentų, siekiančių tapti valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovais, vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimą. Vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijos suvokiamos kaip asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių visuma, reikalinga sėkmingai profesinei veiklai ir esanti pagrindas sėkmingai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jos atitinka švietimo tikslus ir yra grindžiamos pagarba asmens orumui ir savitumui, tikėjimu kiekvieno žmogaus galimybėmis, mokymosi visą gyvenimą samprata, puikiu švietimo, mokymosi supratimu, žmogaus pažinimu, demokratiško vadovavimo principų išmanymu. Kompetencijų vertinimas yra objektyvus, įvairiapusiškas, universalus, įvairiais metodais vertinantis reikiamas bendrąsias ir vadovavimo sričių kompetencijas, suteikiantis naudingą grįžtamąjį ryšį. Vertinimas vykdomas laikantis konfidencialumo, skaidrumo, objektyvumo ir etiškumo principų.

Pretendentų į švietimo įstaigų vadovus vertinamos vadovavimo švietimo įstaigai ir lyderystės kompetencijos yra būtinos sėkmingam vadovavimui.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2017 m. lapkričio 28 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-50-1-20 „Ar gali gerėti Lietuvos mokinių pasiekimai“ pateikia informaciją apie tai, kad, atėjus naujam vadovui, keičiasi mokyklų strateginio valdymo principai (orientuojamasi į ugdymo kokybę parodančių rodiklių išsikėlimą ir jų siekimą kryptingomis priemonėmis), pradėtos taikyti pamokos gerinimo priemonės (mokytojai skatinami vesti atviras pamokas), kuriamos mokinių pažangos stebėjimo sistemos ir daugiau dėmesio skiriama mokytojų kompetencijoms ugdyti, vadovai mokyklose pradėjo diegti naujus mokymo(-si) metodus. Tai rodo, kad nuo 2011 m. galiojanti atranka yra veiksminga ir padeda atrinkti kompetentingus vadovus.

Išsamiau galite rasti čia. Kilus klausimams, galite susisiekti: Mantas Cegelskas, L. e. Pedagogų vertinimo skyriaus vedėjo pareigas, tel. (8 5) 204 1891, el. paštas mantas.cegelskas@nmva.smm.lt