Picture 346

Ant rudenėjančio dangaus
Pripieškim saulės spindulių,
Kad nebeliūdintų žmogaus
Rugsėjo žingsniai ir tikėkim,
Dienų spalvotame fone
Bus gera plaukt rudens upe.
Su rugsėjo 1-ąja!

In memoriam Vaivai Vaicekauskienei (1963 02 24 – 2015 07 08)

Vaiva Kai gamtoje pats žydėjimas: pievos dūsta nuo įvairiaspalvių žiedų ir kvapų, su giliu liūdesiu tenka pranešti, kad 2015 m. liepos 8 d. po sunkios ligos sustojo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metodininkės daktarės Vaivos Vaicekauskienės širdis. Švietimo bendruomenė neteko įžvalgios Strategės, kūrybingos Mokytojos, Mokslininkės, Dėstytojos, dr. Meilės Lukšienės mokinės ir pasekėjos, daugybės švietimo straipsnių, dokumentų, dorinio ugdymo vadovėlių autorės ar bendraautorės, kitų sukurtų dokumentų recenzentės, Tautinės mokyklos koncepcijos, Lietuvos švietimo koncepcijos ir Geros mokyklos koncepcijos kūrėjos ir puoselėtojos. Kaip ir dr. M. Lukšienė, Vaiva rūpinosi lituanistiniu švietimu, pilietiniu ugdymu, mokė kitus politikos analizės pagrindų, daug skaitė ir rašė. Jos darbo stalas nuolatos buvo nuklotas atverstomis knygomis, o sieninis stendas ir kompiuterio kraštai nukabinėti citatomis ir pačios mintimis. Vaiva į kiekvieną reiškinį mokėjo pažvelgti giliau, kūrybiškiau, daug mąstė ir diskutavo, kokia turėtų būti šiuolaikinė mokykla, kad kiekvienas mokinys būtų matomas ir „turėtų vardą“. Kolegų atmintyje Vaiva išliks kukli, nuoširdi, turinti humoro jausmą, mažai kalbanti apie save, bet nuolatos besirūpinanti kitais – sūnumi, tėvais, artimaisiais, draugais, kolegomis. Dažnai mėgdavo kartoti M.Lukšienės žodžius „ar atsilaikysim“, kai taip sparčiai keičiasi kontekstas – socialinis, kultūrinis, ekonominis. Besikeičiančiame kontekste prisitaikome, atsilaikome. Tik neatsilaikė Vaiva prieš klastingą ligą ir trumpą gyvenimo lemtį. Išėjo, nors dar taip reikia jos įžvalgų, minčių, padrąsinančio žodžio. [...]